trafaretine spauda

Apie šilkografiją

Šilkografinė spauda

Šilkografija

Šilkografija, tai spaudos technika, kai naudojamas audinys, ant kurio formuojamas pasirinktose vietose dažus blokuojantis trafaretas, tam kad išgauti norimą atvaizdą. Trafareto paskirtis praleisti dažus tik tose audinio vietose, kuriose turi būti suformuotas norimas vaizdas. Dažų perkėlimas ant spausdinamo paviršiaus vykdomas braukiant dažus per trafaretą specialia gumuota mentele – rakelių, taip spalva pernešama tiksliai tose vietose kur trafaretas praleidžia dažus.

Istorija
Pirmos užuominos apie šilkografinę-trafaretinę spaudą užfiksuotos senovės Kinijoje valdant Songų dinastijai (960 – 1279 m. p. K.). Nuo to laiko ši technologija plito po kitas Azijos šalis ir buvo tobulinama kuriant naujus trafaretinės spaudos metodus. I vakarų Europą šis spaudos būdas atkeliavo tik antroje XVIII a. pusėje, tačiau stipriai neišplito, kol nebuvo išplėtotas šilko audinio tiekimas iš Azijos šalių. Pirmajame XX a. dešimtmetyje keletas spaudėjų eksperimentavo su foto-reaktyviosiomis medžiagomis. Rojus Bekas (Roy Beck) Čarlis Peteris (Charles Peter) ir Edvardas Owensas (Edward Owens) tyrinėjo ir eksperimentavo su įvairiomis fotochrominėmis ir druskos rūgščiai jautriomis emulsijomis foto-reaktyviems trafaretams. Ši trijulė sukėlė revoliuciją trafaretinės spaudos industrijoje, pristatydama foto-reaktyvinius trafaretus. Tačiau prireikė dar daug metų, kol šis būdas ištobulėjo ir plačiai paplito. Dabartinėje spaudos industrijoje naudojamos žymiai suagesnės ir mažiau toksiškos, dažniausiai, iš anksto sumaišytos šviesoje kietėjančios emulsijos, skirtos ruošti foto-reaktyvius trafaretus.

Pats terminas „šilkografija“ (“Serigraphy”) sukurtas trečiame XX a. dešimtmetyje grupelės menininkų, kurie vėliau įkūrė šilkografijos draugiją. Pats žodis susideda ir Lotyniško “sēricum” (šilkas) ir graikiško “graphein” (rašyti arba piešti). Nors šio spaudos būdo pavadinimas išliko iki mūsų dienų, pats šilkas gaminant trafaretus praktiškai jau nebenaudojamas. Jį pakeitė naujos, sintetinės medžiagos. Populiariausia ir dažniausiai naudojama medžiaga dabar yra poliesteris. Bet trafaretų rėmams, pagal specialų poreikį naudojamos ir nailonas ir net nerūdijantis plienas. Taip pat, priklausomai nuo norimo išgauti efekto skiriasi audinių tankumas.

 Šilkografijos Technologija. Trafaretas (Lietuvoje šios srities specialistai, dažniausiai trafaretą vadina „tinklu“) gaminamas audiniu aptraukiant tvirtą rėmą. Vėliau „tinklas“ dengiamas specialia emulsija, kuri kietėja reaguodama į ultravioletinę šviesą. Ant Emulsijos dedama plėvelė su norimu vaizdu (pozityvas) ir rėmas apšviečiamas ryškia ultravioletine šviesa. Tose vietose kur vaizdas neuždengia audinio, emuslija sukietėja ir audinys tampa nelaidus dažams. Ten kur audinį nuo šviesos dengė pozityvas, emulsija lieka skysta ir lengvai nusiplauna. Toje vietoje audinys praleidžia dažus ir taip gaunamas trafaretas.

Trafaretinė spauda

Šilkografija

Vėliau trafaretas dedamas ant spausdinamo paviršiaus ir specialia gumine mentele (rakeliu) dažai braukiami per audinį. Ten kur likusios atviros audinio „akys“ dažai prasiskverbia dėl kapiliarinio efekto. O braukiant mentele, prispaudžiami prie dažomo paviršiaus. Perbraukus, per trafaretą, trafaretas pakyla nuo paviršiaus, o dažai lieka. Nuo trafareto audinio storio ir tankio priklauso koks kiekis dažų pateks ant spausdinamo paviršiaus.

Kiekvienai atskirai spalvai ruošiamas atskiras trafaretas. Spalvos sumaišomos pagal paletes, todėl Šilkografijos būdu galima išgauti ypač tikslias sodrias spalvas. Technologijos taip ištobulėjusios, kad norint spausdinti daugiaspalvius gaminius ar net nuotraukas šilkografijoje naudojami keturių spalvų – CMYK (Cyan, Magenta, Yellow, Key (black) rastriniai trafaretai. Taip išgaunami spalvoti vaizdai su spalvų persiliejimais.

Medžiagos.

Priklausomai nuo marginamo paviršiaus ir norimo efekto, šilkografijoje naudojama keletas skirtingų rūšių dažų ir lakų.

šilkografija

Pantone dažai

Vieni populiariausių dažų tekstilei marginti yra Plastizoliniai dažai. Tai puikūs dažai ryškiai matomi net ant tamsių paviršių, tolygiai padengiantys paviršių ir suformuojantys plastišką tekstūrą. Šie dažai po pernešimo ant audinio turi būti išdžiovinami maždaug 150 °C temperatūroje. Tam dažniausiai naudojamos specialios lempos.

Vandens pagrindo dažai į audinį įsigeria giliau nei plastizoliniai ir paviršius lieka gerokai minkštesnis. Puikiai tinka šviesiems audiniams marginti tamsesnėmis spalvomis, arba didesnius plotus, kai norima, kad kuo mažiau jaustųsi dažas.

UV dažai skirti marginti mažai įgeriančius arba neįgeriančius, neatsparius karščiui paviršius. Jie greitai džiūsta ultravioletinėje šviesoje, todėl iškarto po spaudos yra apšviečiami UV lempomis.

Puff, arba besiplečiantys dažai. Tai dažai, kurie džiūdami plečiasi ir išgaunama minkšta iškili spauda.

Flokas – velvetinio paviršiaus įspūdžio formavimas, kai pirmiausiai tepami dažai, kurie vėliau dengiami tekstilinio pluošto dalelėmis.

Skeldėjantys dažai – Tai dažai, kurie džiūvimo metu traukiasi ir jų paviršiujeatsiranda nedideli įtrūkimai, taip sudaromas seno dažo evektas.

Folijavimas – Procesas panašus į flokavimą, tik po norimo piešinio dažų sluoksnio padengimo, karšto preso pagalba yra prispaudžiama blizgi arba matinė folija., kuri prie audinio limpa tose vietose, kur buvo užtepti klijai.

Gliteris (blizgutis) – tai smulkios, blizgios dalelės (dažniausiai aukso arba sidabro spalvos), kurios yra įmaišomos į pagrindinius dažus. Taip išgaunamas blizgučio efektas.

Metalizuoti dažai – kaip ir gliteris, tai yra metalizuotos blizgios dalelės, tik jos žymiai smulkesnės ir jų pilama daugiau. Dažai įgauna metalo bizgesį.

Šviesą atspindintys dažai Dažai skirti specialiems darbo drabužiams ir sportinių, laisvalaikio ir vaikų drabužių šviesą atspindinčiams elementams sukurti. Išdžiuvę, puikiai atspindi šviesą ir tamsoje gerai matomi.

Lakas – Ivairūs lakai, skirti uždengti dažus ir sukurti blizgų, matinį ar suskeldėjusį paviršių. Taip pat naudojami paryškint tam tikras piešinio vietas (dalinis UV lakavimas)

Kiti specializuoti dažai – Priklausomai nuo gaminio paviršiaus, medžiagų ir paskirties, Šilkografijoje naudojama daug įvairių medžiagų, skirtų uždažyti, žymėti, lakuoti, ėsdinti ir t.t.

Trafaretinė šilkografinė spauda kaip metodas labai plačiai paplitęs. Galimybė spausdinti an daugelio medžiagų (popierius, medis, metalas, stiklas, plastikas, įvairūs audiniai ir t.t.) ir didelis dažų pasirinkimas, leidžia šilkografija pritaikity daugeliui sričių, pradedant menais, baigiant aukštosiomis nano technologijomis ir kosmoso pramone.

Spaudoje ir reklamoje šilkografija naudojama gaminti atvirutėms, vizitinėms kortelėms, balionams, reklaminiams rūbams, skėčiams, dekolėms keramikai, vėliavoms, ir įvairiai kitai reklaminei atributikai žymėti.

Pramonėje, šilkografija naudojama, audiniams marginti, įvairiai pakuotei žymėti, etiketems ir lipdukams, kelio ženklams, įvairioms informacinėms lentelėms, buitinių prietaisų valdymo mechanizmams žymėti, elektronikos prietaisų plokštėms gaminti. Tikslus pernešamos medžiagos paviršiaus storis yra įpatingai svarbus gaminant saulės elementus, todėl šilkografinė spauda yra nepakeičiama ir šioje srityje.

Šilkografija kas dieną naudojama ir daugelyje kitų sričių. O profesionalūs šilkografai visada pasistengs sukurti patį geriausią ir kokybiškiausą efektą.

3D spauda

3D spauda reklamoje

Spalio 10 dieną lankėmės seminare, kuriame UAB IN RE be programinės įrangos, skirtos modeliuoti ir braižyti įvairaus sudėtingumo detales, pristatė ir 3D spaudos galimybes.

3dkubas

3D spauda

Pastaruosius keletą metų 3D spaudos technologijos sparčiai tobulėja. Jei prieš kelis metus 3D spausdintuvai buvo naudojami, tik įvairių dalių prototipų kūrimui, tai šiandien jie pradedami naudoti nuo statybų iki medicininių implantų gamybos. Didelis naudojamų medžiagų spektras leidžia išgauti ne tik norimas formas, bet ir spalvą, skaidrumą, gaminio kietumą ir panašiai. Reklamos sritis taip pat laukia kol į ją ateis 3D spausdinimo technologijos. Kol kas šioje srityje 3D spausdintuvais gaminami tik reklaminės atributikos prototipai, prieš paleidžiant juos į masinę gamyba gamyklose, arba vienetiniai užsakymai, turint tikslą pagaminti vieną ar keletą reklaminių gaminių. Platesnį 3D spaudos naudojimą kol kas stabdo ribotas medžiagų pasirinkimas (dauguma „serijinių“ 3D spausdintuvų vis dėl to spausdina tik įvairiomis plastiko rūšimis), ribotas spalvų ir jų derinių pasirinkimas (dauguma sąlyginai nebrangių Lietuvoje naudojamų spausdintuvų spausdina tik vienos pasirinktos spalvos medžiaga, brangesni spausdintuvai gali maišyti spalvas iš 3 skirtingų spalvų medžiagų, tačiau, kol kas nėra galimybių spausdinti gaminius su tolygiais spalvų persiliejimais), taip pat sąlyginai lėtas spausdinimas ir aukšta kaina.

3dvizitine

3D vizitine

Tačiau seminaro metu pristatytos 3D spaudos galimybės leidžia tikėtis, kad per artimiausius keletą metų šios technologijos dar labiau tobulės ir pigs. Jau dabar galima gaminti spalvotus gaminius iš įvairaus skaidrumo ir kietumo medžiagų. Vienas gaminys gali turėti nors ir ribotą, bet pakankamai didelį spalvų spektrą. Liejami sluoksniai gali būti nuo 16 mikronų (0,016mm) storio. Galima išgauti tiek matinius, tiek blizgius paviršius. Gali būti, kad po keleto metų vykdami į parodas užsienyje įmonių atstovai neprivalės su savimi vežtis dėžių su reklaminiais gaminiais. Viską ko reikės, galės pasigaminti vietoje, tiesiog parsiuntę gamintojui brėžinį iš „debesies“. Taip ne tik taupysis transportavimo kaštai, bet ir bus išvengta reklaminių gaminių pertekliaus. Galima bus pagaminti tiek, kiek reikia konkrečiam renginiui.

Kol kas kokybiška 3D spauda lieka tam tikra prabanga, tačiau jau dabar gera idėja ir ši technologija, gali gerokai nustebinti jūsų klientus.

3D Spalvos

3D spalvos

3D spalvota spauda

3D spalvota spauda

Kaip suprasti, ką jums sako spaustuvėje

Kiekvienos srities specialistai savo kalboje vartoja daugybę jų sričiai būdingų išsireiškimų.  Ryškiausias to pavyzdys, ko gero, matomas TV serialuose apie gydytojus, kur puse teksto sudaro nesuprantami ligų ir gyvybinių parametrų pavadinimai. Ne išimtis yra spaudos ir reklamos sritis.

Spaustuvės ir reklamos agentūros su užsakovais bendrauja, vartodami standartinius išsireiškimus, kuriuos pirmą kartą išgirdus, šiek tiek pasimeti. Šio straipsnio tikslas šiek tiek supažindinti su pagrindiniais terminais ir sąvokomis, su kuriais Jums gali tekti susidurti pirmais kartais bendraujant su reklamos agentūromis ir spaustuvėmis.

Pateiksime elementarų pavyzdį: Esate nedidelė organizacija ir norite išplatinti, tarkime, 1000 A5formato skrajučių su spauda iš abiejų pusių, turite, kas moka paruošti gražų maketą, tačiau nežinote kaip jis turi būt paruoštas, kad būtų tinkamas spaudai. Siunčiate spaustuvės vadybininkui užklausimą dėl kainos ir reikalavimų maketui ir gaunate maždaug tokį atsakymą:

formatas A5, spauda 4+4, popierius 130 g. gloss, 1000 vnt. kaina – 220 Lt + PVM.
Maketą pateikti .pdf (.Tiff .CDR .PSD – skirtingos spaustuvės gali pageidauti skirtingai) formatu, rezoliucija – 300 dpi, spalvų koduotė CMYK, tekstai sukreivinti, užlaidos – 2mm.“

Jeigu supratote viską, kas čia parašyta, toliau galite nebeskaityti. Jei kilo klausimų, nagrinėjamės toliau.

Kaip matome pirma dalis yra gaminio specifikacija, kurioje:

Formatas A5 – Jūsų pageidautas formatas, kartais gali būti nurodytas dydis milimetrais – pvz. A5 formatas yra 148 mm x 210 mm. Atkreipkite dėmesį, kad tai gaminio, kurį jūs gausite, dydis. Ruošiant maketą reikės pridėti užlaidas, apie kurias rašysime vėliau.

Spauda (spalvotumas) 4+4 – Tai reiškia pilnai spalvotą spaudą iš abiejų pusių. Didžioji dalis spaudos mašinų spausdina 4 spalvomis CMYK (žydra, purpurinė, geltona, juoda) ir jas derinant tarpusavyje išgaunami visi reikiami atspalviai. Jei duotu atveju klientui reikėtų spaudos tik iš vienos pusės, o antroje liktu baltas lapas, spalvotumas būtų žymimas 4+0 (vienoje pusėje keturių spalvų deriniai, antroje – be spaudos). Jei antroje pusėje klientas pageidautu tik teksto juoda spalva ir daugiau jokių spalvotų elementų, tai spalvotumas būtų žymimas 4+1 (vienoje pusėje keturių spalvų deriniai, antroje 1 spalva – daugeliu atveju juoda). Norint spausdinti juodai baltus spaudinius, spalvos būtų žymimos 1+1. Kartais, gaminant specifinius produktus, būna reikalingos papildomos, labai sodrios spalvos. Tokiu atveju gali būti žymima ne 4 bet 5, 6 ir daugiau spalvų, tačiau gaminant standartinius spaudos gaminius, papildomų spalvų dažniausiai neprireikia.

Popierius 130g. gloss – šiuo atveju 130g. reiškia popieriaus storį/tankį išreiškiama popieriaus svoriu į vieną kvadratinį metrą. Kaip pavyzdys – standartinis biure naudojamas spausdintuvų popierius būna 80 – 90 g. m2, Vizitinės kortelės dažniausiai gaminamos ant 300 g/m2 popieriaus. Gloss – blizgus kreiduotas popierius jo paviršius bus slidus, panašus į žurnalinį popierių. Paprastai galima pasirinkti blizgų arba matinį popierių. Esant pageidavimui, popierių galima užsisakyti ,išsirinkus iš daugelio rūšių. Tiesa, pagal pageidavimą pasirinktas popierius kainuos daugiau.

Tiražas ir kaina – Kaina pateikiama, dažniausiai, visam tiražui, nors kartais gamintojas pateikia kaina vienam vienetui prie tam tikro tiražo. Atkreipkite dėmesį, kad kainos dažniausiai nurodomos be PVM, todėl, jei esate privatus asmuo, arba įmonė neįregistruota PVM mokėtoju, reikės pridėti 21% PVM mokestį.

Antroje dalyje išdėstyti reikalavimai maketui:

Bylos tipas – dauguma spaustuvių dabar prašo pateikti maketą PDF formatu, PDF formatu išsaugoti maketą dabar gali didžioji dalis grafinių programų, tačiau nustatymuose reikia nustatyti PRESS arba PREPRESS tipą. Neteisingai išsaugotame PDF formate gali pasikeisti spalvų koduotė, sumažėti raiška ir panašiai. Spaustuvės gali paprašyti ir kitokių formatų maketo, todėl geriausia pasiklausti prieš pradedant maketuoti.

Rezoliucija arba kitaip tariant raiška išreiškiama taškais colyje (Dot per Inch) sutrumpinimas dpi. Standartinė ofsetinės spaudos raiška yra 300 dpi. Ruošiant maketus geriausia iš anksto nusistatyti tokią raišką. Kai kurie klientai pateikia didesnės raiškos maketus, tai nėra labai blogai, tačiau geresnė spauda nuo to netampa, o maketo užimama vieta kompiuteryje padidėja kelis kartus. Svarbu kad makete esanti raiška nebūtų mažesnė už 300 dpi. Esant mažesnei raiškai,  vaizdai bus išplaukę, linijos gali gautis kampuotos. Ypač reikia atkreipti dėmesį makete naudojant nuotraukas surastas internete, nes didžioji dalis nuotraukų publikujamų interneto svetainėse yra 72 dpi rezoliucijos. Jei tokia nuotrauką noresite panaudoti makete, teks sumažinti jos išmatavimus ir padidinti jos rezoliucija grafinių redaktorių pagalba.

Spalvų koduotė – vienas svarbiausių nustatymų Jūsų makete. Kaip buvo minėta aukščiau, spaudos mašinos naudoja keturias spalvas ir jas derina būtent pagal CMYK koduotę. Tuo tarpo buitiniai spausdintuvai ir monitoriai naudoja RGB (red green blue arba raudona žalia mėlyna) koduotę. Jei makete paliksite RGB koduotę, išspausdinus CMYK spaudos mašinomis nuotraukos gausis tarsi purvinos, o atspalviai pasikeis neprognozuojamai. Visos internete publikuojamos nuotraukos greičiausiai bus RGB koduotės, todėl prieš įkeliant nuotrauką į maketą, būtinai patikrinkite ir, jei reikia, pakeiskite spalvų koduotę į CMYK. Reta kuri spaustuvė prieš spaudą patikrins ar jūsų atsiustame makete nėra pasilikusiu elementų su RGB koduote, todėl būkite dėmesingi.

Tekstų „kreivinimas“ –  rašant tekstus makete, pasirenkami šriftai. Jei jūs išsirinksite labai gražų šriftą ir pagaminsite puikų maketą, nepamirškite prieš pat išsaugant PDF formatu tekstą paversti kreivėmis. Kitaip tariant raides kompiuteris turės suprasti kaip paveikslėlius. Tai reikalinga tam atvejui, jei spaustuvės kompiuteriai neturės tokio pat šrifto. Tuo pačiu išvengsite daugybės problemų su teksto pasislinkimais, lietuviškų raidžių dingimu ir panašiai.

Užlaidos – Spaustuvėse gaminiai spausdinami ant didelių popieriaus lapų, vėliau supjaustomi pagal jūsų pageidaujamą formatą. Todėl labai svarbu ruošiant maketą prie visų kraštinių pridėti užlaidas bent po 2 mm. Ypač tai aktualu kai makete naudojami fonai, nei viena spaustuvė nenupjaus tikslia linija tarp fono ir baltos lapo dalies. Dėl to jei norite gauti skrajute A5 formato, maketą ruoškite ne 148 mm x 210 mm, o 152 mm. Turėkite omenyje, kad tie 2 mm iš kiekvieno krašto nusipjaus, todėl pasistenkite prie pat kraštų netalpinti svarbios informacijos ir tekstų.

Čia paminėti tik keletas dažniausiai vartojamų terminų, todėl jei bendraujant su spaustuve bus kažkas neaišku, nesidrovėkite klausti. Jūsų klausimas kainuos jums minutę. Neužduotas klausimas gali kainuoti visą tiražą gaminių, kuriuos reikės perdaryti.

Bet kokiu atveju rekomenduojame kreiptis į savo srities profesionalus, tačiau jei norite dalį darbų atlikti patys, mielai jus pakonsultuosime.